Viešoji įstaiga,,Karšuvos būtovė” įsteigta turint tikslą viešinti ir aktualizuoti Karšuvos žemės (Tauragės, Šilalės, Jurbarko, dalies Raseinių, Kelmės, Šilutės rajonų), Žemaitijos ir Lietuvos istoriją, kultūrą. Inicijuoti mokslinius tyrimus, atlikti vietovių archeologinius tyrimus, vykdyti švietėjišką veiklą, krašto muziejaus steigimą, naujų radinių eksponavimą, ankščiau rastų krašto radinių susigražinimą, meno kūrinių eksponavimui.
Apsispręsti įkurti įstaigą paskatino paskutiniai radiniai Ivangėnų tvirtovėje. 2015 m. gegužės 3 d. buvo rasti 3 arklio kaulai, gulėję vienas prie kito, pačiame tvirtovės viduryje, vietoje, kuri greičiausiai buvo skirta suvaryti ir saugiai laikyti gyvulius konfliktų atvejais. Atlikus tyrimus Valstybiniame mokslinių tyrimų institute, gamtos tyrimų centre, branduolinės geofizikos ir radioekologijos laboratorijoje, pagal protokolą Nr. BGRL-233, 2015-09-23 – 2015 10 06 d., buvo patvirtinta gyvūno žūtis apie 1336 metus. Tai patvirtino iki tol išsakytas įžvalgas apie Pilėnų žūties vietovę. Vieno radinio liudijimas dar nėra pakankamas pagrindas visiškai tegti, kad tai tikrai Pilėnai, bet yra svarbi aplinkybė leidžianti pradėti vykdyti tolimesnius mokslinius ir archeologinius vietovės tyrinėjimo darbus. Esant sėkningiems tyrinėjimams, gali būti atverstas visas istorijos puslapis, kuris leistų nustatyti pirmąją LDK sostinę, kurioje galėjo valdyti iki 5 Didžiųjų kunigakščių po Mindaugo aplinkos kunigaikščių valdymo, nuo 1281 metų iki 1323 metų. Tai Daumanto, Butigeidžio, Butvydo, Vytenio, Gedimino ir Margirio.
Tai yra svarbiausias tikslas, taip pat numatoma rūpintis krašto istorijos įamžinimu. Jau senai yra gaunami pasiūlymai pastatyti paminklą Karšuvos kunigaikščiui, Žemaitijos jungtinių pajėgų vadui Alminui, suorganizavusiam krašto pasipriešinimą kryžiuočių puolimams nuo 1252 metų ir atnešusiam pergalę Durbės mūšyje. Jo pastangomis įvyko lemiamas lūžis kovoje su kryžiuočiais, leidęs Žemaičiams ir Lietuviams patikėti savo jėgomis ir perimti iniciatyvą.
Taip buvo apginta tautinė savimonė, žemės vientisumas ir tikėjimas. Kova buvo sunki ir truko 162 metus.
Karšuvos žemėje vyko lemtingi ir tragiški įvykiai, todėl reikia sutvarkyti turistinius maršrutus ir tinkamai pristatyti krašto gynybinę sistemą, aprašymuose minimus karo kelius, vietoves ir didvyrius.
Tikslai yra labai svarbūs Lietuvos istorijos ir kultūros gilesniam pažinimui, viešinimui, istorinės tiesos paieškoms, savimonės ugdymui. Ši Lietuvos dalis yra mažiausiai tyrinėta, nors jos istorija yra svarbiausia Tautos išlikimo kelyje.
Viešoji įstaiga įregistruota kaip paramos gavėja. Kas pritaria šiai veiklai, kviečiu skirti lėšas iškeltų tikslų ir paieškų įgyvendinimui. Bus skiriamas ypatingas dėmesys ūkiškumui, užtikrinti skaidrūs atsiskaitymai už lėšas, galiausiai užtikrinta galimybė, daugiausiai skyrusiems lėšų, jas paskirstyti. Taip pat bus suteikta galimybė lėšas nukreipti konkretiems tikslams finansuoti. Laukiami Kultūros ministerijos tiksliniai lėšų skyrimai, Lietuvoje ir užsienyje registuotų įmonių ir privačių asmenų lėšos, gyventojų skiriami 2 procentai pajamų. Parama gali būti ir ne materiali. Rūpinsimės, kad geradariai būtų pelnytai įvertinti.
Suremkime pečius….
Antanas Gedvilas